- nertėti
- nértėti, -ėja (-a), -ėjo intr. 1. Als labai pykti, niršti, tūžti, rūstauti: Ko jis taip nértėja (nérta)? J.Jabl. Kaip ir tikras ligonis nérta Š. Nenertėk ..., jog aš, būdamas toksai, kokį mane regi, dręsu po akim tavo rodytis DK151. Ant mūsų netur už ką nértėt DP296. Meška nérta Kp. | prk.: Laivas baisiai suposi nertėjančioj jūroj J.Balč. 2. ožiuotis, užgaidauti, kaprizintis: Ko tu nértėji, eik valgyti, dirbti J. Vaikas nértėja prie viralo lėkštės Sr. Ko čia nértėji, kad neini valgyti?! KlvrŽ. O Grėtė staiga maža mergaitė, tokia maža, tokia nertėjanti, tokia stačiai išdykaujanti I.Simon. Ir pradės man dabar nertėti mano geriausias vaikas! I.Simon. \ nertėti; išnertėti; pernertėti; sunertėti
Dictionary of the Lithuanian Language.